Paskutiniu metu Lietuvoje vis daugėja kalbų, spėlionių ir ginčų, kuriuos sukelia Vedomis besiremiančios paskaitos, renginiai, mokymai. Dėl ko šios žinios taip stipriai plinta mūsų šalyje ir kokį ryšį su jomis turi Lietuva? Tai dirbtinai brukama pasaulėžiūra ar tik dar viena pažintis su pamirštu mūsų pačių kultūros ir mokslo ištakų vingiu?
Žodis „Veda“ sanskrito kalboje reiškia „žinios“. Tai platus terminas, kuriuo Vakaruose dažniausiai įvardinami senovės Indijoje prieš 5000 metų pradėti užrašinėti iš kartos į kartą perduodami išminties tekstai. Labiausiai žinomi iš jų: „Bhagavad-gyta“, „Šrymad Bhagavatam“, „Upanišados“, „Rigveda“. Tačiau Rytuose šiuo terminu pirmiausia vadinamos ne knygos, o pati išmintis, civilizuoto gyvenimo pavyzdžiai ir jais besiremianti kultūra, įvairiais laikotarpiais sklidusi po pasaulį. Pačios Vedos nepriklauso jokiai šaliai – tai bendražmogiška, visas materialaus ir dvasinio gyvenimo sritis apimanti išmintis, gaunama iš aukštesnės sąmonės šaltinių – šventųjų, išminčių bei Dievo. Esminiai Vedų kultūros bruožai: sąmoningas gyvenimas, tarpusavio pagarba, ypatingas dėmesys vidiniams žmogaus poreikiams.
Dauguma žmonių naudojasi Vedomis apie tai nežinodami, nes šiuolaikinio mokslo ir kultūros šakų pagrindas buvo būtent Vedų žinios. Matematika, fizika, astronomija, medicina, įvairūs amatai, teatras, muzikos sistema ir nemažai kitų menų bei mokslų atėjo arba buvo išvystyta iš pirminio šaltinio – senosios Vedų kultūros, kurios centru laikoma dabartinė Indijos teritorija. Natūralu, kad šiame informacijos amžiuje žmonės bando pažinti savo ištakas pirminiu pavidalu. To pasekmė – Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje kuriasi įvairūs Vedų klubai, centrai, mokyklos ir bendruomenės.
Patvirtinimus galime rasti gilioje senovėje. Straipsniai užsienio šalyse byloja: „Ar kada nors norėjote nukeliauti laiku atgal ir išgirsti, kaip kalba senovės indoeuropiečiai? Užkalbinkite Lietuvos valstietį!“ (pagal Paul Jules Antoine Meillet (1866-1936), lingvistikos mokslininko, teiginį). Vakarų mokslininkų dėka žinome, kad lietuvių kalbos ir kultūros ištakos yra keliavusių indoarijų civilizacijoje. Jie rėmėsi Vedų žiniomis. Net šiais laikais įvairiose Indijos gyvenvietėse dar galime rasti tautinę simboliką, analogišką mūsiškei, panašiai skambančias liaudies dainų dermes bei išgirsti seniausia kalba tituluojamą sanskritą, kurio žodžių šaknys apie 60-80 procentų sutampa su lietuvių kalbos žodžių šaknimis. Mūsų mokslininkai nesutaria, kuriuo tiksliai metu ši kultūra pasiekė Europos teritorijas, tačiau gerai žinoma, kad Vedų žinios Vakarų pasaulyje plito įvairiais amžiais ir darė didelę įtaką mokslo, filosofijos, kultūros ir kitai vystymuisi. Vedų žinias Vakaruose vertino ir jomis rėmėsi žymūs paskutinių laikmečių tyrėjai.
Žymiausi lietuviai, tyrinėję ir vertę Vedas:
Vydūnas, Antanas Poška, Maironis, Ričardas Mironas, Alfonsas Bukontas.
Štai ką įžymios asmenybės mąstė apie Vedas:
Vilhelmas Storostas – Vydūnas (1868-1953)
Nuotrauka Alkas.lt
„Didžiausią poveikį Vydūnui padarė viena iš įtakingiausių viduramžiais susiformavusių indų filosofijos mokyklų, sudariusių filosofinį induizmo religijos pagrindą, – Vedanta, kurios pagrindiniai šaltiniai – Vedos, Upanišados, „Bhagavad-gyta“. Apie naudojimąsi tais šaltiniais ne kartą yra pasisakęs pats mąstytojas, o „Bhagavad-gytą“ jis netgi išvertė į lietuvių kalbą.“ (Filosofo, literatūrologo V. Bagdonavičiaus citata)
Antanas Poška (1903-1992)
Nuotrauka Alkas.lt
Lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. 1937 m. paruošė „Bhagavad-gytos“ vertimą iš sanskrito. Parengė „Rigvedos“ vertimus (> 100 himnų), jiems parašė komentarus. Pabrėžė lietuvių ir sanskrito kalbų panašumus, todėl vertime nevengė gretinti bendrašaknių ar panašiai skambančių žodžių. Vertimai yra saugomi Martyno Mažvydo bibliotekos archyvuose.
Arturas Šopenhaueris (1788-1830)
Nuotrauka Dailystormer.com
Vokiečių filosofas, rašytojas: „Vedose randu gilias, didingas, originalias mintis, persmelktas aukštu dvasingumo lygiu.“
Ralfas W. Emersonas (1803-1882)
Nuotrauka Britannica.com
Ankstyvosios Amerikos rašytojas, kasdien skaitydavęs Vedas: „Aš jaučiuosi skolingas „Bhagavad-gytai“.
Henris Deividas Thoreau (1817-1962)
Nuotrauka Provlib.org
Amerikos filosofas, rašytojas, istorikas: „Rytais aš maudau savo intelektą įstabioje kosmogoninėje „Bhagavad-gytos“ filosofijoje. Mūsų šiuolaikinis pasaulis, jo literatūra, lyginant su „Gyta“, atrodo menki ir nereikšmingi.“
Emersonas ir Thoreau taip stipriai vertino Vedantos literatūrą, kad jie tapo žymūs kaip „Amerikos transcendentalistai“. Jų knygose yra daugybė minčių, paremtų Vedų filosofija.
Julius Robertas Openheimeris (1904-1967)
Nuotrauka Atomicarchive.com
Kvantinės fizikos mokslininkas, teigęs: „Vedų žinios yra didžiausia mūsų amžiaus privilegija.“
Lin Yutang (1895-1976)
Nuotrauka Qotd.org
Kinų mokslininkas ir rašytojas, teigęs: „Indija Kinijai buvo pagrindinė trigonometrijos, lygčių, gramatikos ir fonetikos mokytoja.“
Abrahamas Seidenbergas (1916-1988)
Nuotrauka Learn-math.info
Matematikos mokslininkas, teigęs: „Vedos yra visų tautų matematikos žinių šaltinis.“
Dick Teresi
Nuotrauka Tim Gray / Getty Images
Amerikiečių mokslinių knygų ir straipsnių autorius, teigęs: „Indijos kosmologai – pirmieji paminėję Žemės planetos amžių, ilgesnį nei 4 milijardai metų. Jų žinios panašiausios į šiuolaikines teorijas apie atomus, kvantinę fiziką ir kt.“
Kvantinės fizikos pradininkai, kurie studijavo ir rėmėsi Vedomis:
Niels Bohr (1885-1962)
Nuotrauka Nobelprize.org
Danas, Nobelio premijos laureatas.
Erwin Schrödinger (1887-1961)
Nuotrauka Krishnapath.org
Austrų-airių fizikas.
Žymiausi mūsų laikų mokslininkai, kurie studijavo Vedas:
Albertas Einšteinas (1879-1955)
Nuotrauka Deism.com
Vienas žymiausių teorinės fizikos mokslininkų. Jis teigė: „Mes skolingi Indijai, kuri išmokė mus skaičiuoti ir be kurios nebūtų padaryti pasauliniai mokslo atradimai.“
Nikola Tesla (1856- 1943)
Nuotrauka 33faith.com
„Žmogus, kuris iš esmės sukūrė dvidešimtąjį amžių. Tik dėl jo šiandieną turime elektros energiją, išsivystė pramonė, tapo įmanomi kompiuteriai ir daugelis kitų įrenginių.“ Tesla lankė Svamio Vivekanandos (pirmojo garsaus jogo, pristačiusio Vedas JAV) paskaitas, o savo darbuose net naudojo sanskrito terminologiją bei sampratas.
Autoritetingos žinios ir aiškinimai – asketų auka pasauliui
Aktualiausia tai, kad iki mūsų laikų išliko esminiai rašytiniai Vedų kultūros šaltiniai, nors paskutinė visiškai vediška civilizacija išnyko prieš tūkstančius metų. O dar svarbiau – išliko gyvi pavyzdžiai. Nors jų ir labai nedaug, tačiau Indijoje galima rasti vienuolynų, bendruomenių, kaimelių, šeimų ar pavienių asmenų, kurie vis dar griežtai laikosi senųjų Vedų mokymų bei tradicijų, neiškraipytai perimtų iš savo mokytojų, ir šias žinias perduoda iš kartos į kartą. Susipažįstant su Vedomis viena iš Vakarų pasauliui reikšmingiausių asmenybių yra Šryla Prabhupada, kuris savo gyvenimą paskyrė senųjų Vedų tekstų vertimui iš sanskrito į anglų kalbą. Prabhupada miegodavo tik po kelias valandas, o visą likusį laiką skirdavo darbui su šiomis vertingomis žiniomis. 1966 metais, būdamas jau garbaus 70-ties metų amžiaus, dvasinis asketas, Šryla Prabhupada be jokių santaupų ar turto krovininiu laivu iš Indijos atkeliavo į Ameriką, kur vien tik atsidavimo Dievui ir savo dvasiniam mokytojui dėka pasiekė neįtikėtinų rezultatų. Per likusius 12 savo gyvenimo šioje žemėje metų esmines Vedų žinias jis sugebėjo perduoti tūkstančiams vakariečių, paskleisti jas po visą pasaulį. Šrylos Prabhupados įnašą vertina patys iškiliausi Vakarų mokslininkai bei tyrėjai, nes iki tol Vakaruose nebuvo tokio gausaus ir autoritetingo prieš penkis tūkstančius metų pradėtų užrašinėti Vedų tekstų vertimo bei paaiškinimų.
Kokį ryšį su mūsų kraštais galima rasti pačiuose Vedų raštuose?
Vedose pateikiama informacija gali nustebinti dar labiau nei Vakarų mokslininkų pastebėjimai. Vedose teigiama, kad prieš tūkstančius metų Vakarų tautas mokė bei formavo iškeliavę arba per prievartą išvaryti indoarijų kšatrijai (karių, valdovų, politikų giminės ir dinastijos), kurie dėl vidinių nesutarimų ar kitų priežasčių turėjo palikti gimtąsias žemes. Pastebėtina, kad periodiškaskšatrijų išėjimas į kitus kraštus minimas daugybę kartų, jau prieš tūkstančius metų.
Kodėl Vedų mokymai Dievo bei dvasinės veiklos neatskiria nuo mokslo ir kultūros?
Tai vienas iš daugiausiai dėmesio ir spėlionių keliančių aspektų. Vedų kultūroje ir mokymuose, kaip ir daugumoje kitų pasaulyje žinomų senovės civilizacijų mokymų, dvasinės tradicijos nebuvo atskiriamos nuo pasaulietinės veiklos. Tai užtikrindavo tautos darną bei aukštą sąmoningumo lygį. Tokioje kultūroje pramogos negalėdavo virsti paleistuvavimu, o politika ir ekonomika išvengdavo nereikalingų aferų bei korupcijos, mokslininkai ir dvasininkai dirbdavo iš pareigos prieš tautą ir Dievą, o ne dėl materialių paskatų. Dvasinis žmonių sąmoningumas bei dorybingumas lemdavo pagarbą vieni kitiems ir sveiką gyvenimo būdą. Visais laikais Vedos vienijo labai platų dvasinių tradicijų spektrą. Jos nemoko vienų pasaulėžiūrų konkuruoti ar dominuoti prieš kitas, tačiau suteikia žinių, padedančių bet kokiam žmogui palaipsniui kelti ir gryninti savo gyvenimą, kultūrą, tikėjimą bei mokslą ir tai daryti autoritetingai, nekartojant praeities kartų klaidų bei neiškraipant esminių mokymo tiesų. Vedų klestėjimo laikais tarpusavyje taikiai sugyvendavo tiek skirtingų tikėjimo krypčių, tiek ateistiškos pasaulėžiūros žmonės.
Mūsų laikmetis Vedose vadinamas „Kali amžiumi“ – nesantaikos ir kivirčų epocha. Todėl šiuo metu itin rekomenduojama dėti visas pastangas siekiant atgaivinti savo dvasinę sąmonę ir sugrąžinti dievocentrišką kultūrą, taip užkertant kelią chaosui ir degradacijai. Šis mokymas itin ryškiai atsiskleidžia Vedomis besiremiančiuose judėjimuose, nes jų veiklą lydi nuolat skambančios giesmės, maldos ir mantros sanskrito kalba, tokios kaip „Hare Krišna“ – kreipimasis į Dievą prašant užimti žmones dvasine veikla.
Pirminių Vedų šaltinių ir kultūros grįžimas į Lietuvą
Natūralu, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir sulaukus informacijos sklaidos amžiaus, istorijos eigoje iškraipytos kultūrinės, mokslinės bei dvasinės žinios vėl pasiekia mūsų kraštus savo pirminiu pavidalu. Nuoširdus susidomėjimas Vedų žiniomis Vakarų šalyse rodo, kad jos yra artimos ir naudingos kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo tautybės, socialinio statuso, tikėjimo ar išsilavinimo.
Dabartinėje Lietuvoje ryškaus kultūrinio judėjimo, nuosekliai besiremiančio Vedomis, pradžia laikoma 1978-tieji metai. 1988 metais Kaune įkurtas pirmasis Vedų mokymais besiremiantis vienuolynas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Vedomis besiremiančios organizacijos buvo pradėtos registruoti oficialiai – kaip Vedų centrai, bendruomenės, klubai arba dvasinės bendruomenės, pavadintos „Krišnos sąmonės“ vardu (sekant Šrylos Prabhupados, vieno žymiausių mūsų laikų Vedų filosofo ir vertėjo, pavyzdžiu).
Atsiradus gausiems Vedų tekstų vertimams bei paaiškinimams lietuvių, rusų kalbomis, šias žinias mūsų šalyje vis dažniau naudoja istorikai, filosofai, psichologai, sveikatos ir mitybos specialistai, vadybininkai, architektai, menininkai, pedagogai ir kitų sričių atstovai.
Tekstas paremtas informacija iš knygos:
„Science of the Sacred: Ancient Perspectives for Modern Science“ (Osborn D.).
Vedų šaltiniai, išsamiai aprašantys tekste minimus dalykus:
„Bhagavad-Gyta, kokia ji yra“ ir „Šrymad Bhagavatam“.
Tekstą parengė Andrius Vyšniauskas, vysniauskas.a@gmail.com
Ukmergės Vedų kultūros klubas, www.veduklubas.lt
Norintiems daugiau gyvų pastebėjimų – pasakojimai po kelionės į Indiją:
https://veduklubas.lt/indija-teigiamo-kulturinio-soko-top-30/
https://veduklubas.lt/indija-nekeliautojo-akimis-ko-galima-ismokti-vakarieciams/